- guobti
- guõbti, -ia, -ė tr. 1. Gž, Drsk duobti, skobti, skaptuoti. 2. refl. prk. gaubtis: Bajorai senovinės puikybės šešėliu guobias rš. 3. puoselėti, gerai prižiūrėti, globoti: Kad aną kas guõbtų (geriau laikytų, ėsti geriau duotų), gal ir daugiau augtų (apie veršį) Grg. Guõbkiat tą karvę, paskuo [pavasarį] nabagė nė kojų nepavilks Vvr. 4. grobti, griebti, krūvon traukti: Vaikas prisidėjęs obuolių pilną keseliuką ir da vis guõbia Slm. Vienas kitą guobė, kap tik kuo prigriebė Plv. 5. sudaryti, apimti: „Aušra“, parengta 20 dieną kožno mėnesio, guobia gubą vieno aštuonlinko lakšto A1884,197. \ guobti; išguobti; paguobti; suguobti
Dictionary of the Lithuanian Language.